Traškios pilno grūdo pluoštinių kanapių sėklos formuojasi augalo viršūnėje ir nuo senovės yra pripažintos ir vertinamos dėl savo maistinių medžiagų balanso ir savybių. Baltymai sudaro iki 26 %, o aliejus – 35 % sėklos masės, taip pat jose gausu tirpių ir netirpių skaidulų, mineralų ir vitaminų.

Baltymai yra viena pagrindinių maistinių medžiagų, statybinė ląstelių medžiaga, juos sudaro įvairūs aminorūgščių junginiai. Pilno grūdo pluoštinių kanapių sėklos yra puikus augalinės kilmės lengvai virškinamų, visaverčių baltymų šaltinis, nes jose yra 9 nepakeičiamos aminorūgštys, kurias organizmas gauna tik su maistu. Šios aminorūgštys yra svarbios raumenų augimui, taip pat ląstelių, audinių ir organų regeneracijos procesuose.

Kadangi kanapės yra vienas iš nedaugelio augalų, kuriose esančios aminorūgštys atitinka gyvulinės kilmės esančias piene, mėsoje, kiaušiniuose, jas vis dažniau renkasi vegetarai, veganai, sveikos ir subalansuotos mitybos šalininkai.

Trečdalį kanapių sėklos masės sudaro aliejus, kuriame gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių. Kanapių sėklos yra bene daugiausiai omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių turintis augalinis šaltinis ir jų santykis (3:1) yra idealus sklandžiam žmogaus organizmo darbui palaikyti.

Pilno grūdo kanapių sėklose yra maistinių tirpių (20%) ir netirpių (80%) skaidulų ir didžioji jų dalis yra lukšte. Skaidulos padeda palaikyti sveiką virškinimą, veikia kaip „žarnyno šluota“, suteikia sotumo jausmą, ir taip padeda reguliuoti svorį ar atsikratyti antsvorio, mažina cukraus kiekio kraujyje svyravimus, reguliuoja cholesterolio lygį ir padeda apsaugoti organizmą nuo blogojo cholesterolio kaupimo procesų.

Be nepakeičiamųjų amino ir riebalų rūgščių bei skaidulų pilno grūdo kanapių sėklose ir kai kuriuose iš jų pagamintuose produktuose yra gausu mineralų: fosforo, kalio, magnio, nedideli kalcio, geležies ir cinko kiekiai, taip pat vitamino A, C, D, E ir didžioji dalis B grupės vitaminų.

Nelukštentas, pilno grūdo pluoštinių kanapių sėklas galima vartoti žalias ir lengvai paskrudintas (tačiau neverta kaitinti sėklų aukštesnėje nei 165 °C temperatūroje, nes suyra jose esančios omega riebalų rūgštys ir aliejus netenka naudingų savybių).
Galima pasigaminti prieskonių mišinį kanapių sėklas sumalant su druska ar kitais prieskoniai.

Taip pat iš kanapių sėklų galima pasigaminti puikų augalinį pieną pamirkius sėklas kelias valandas arba per naktį vandenyje santykiu 1:4, sumalus ir nukošus.

Dėl didelės energinės vertės per dieną rekomenduojama dozė – iki kelių valgomųjų šaukštų. Tinka vaikams, sportuojantiems, netoleruojantiems glitimo, alergiškiems riešutams.

Kanapių sėklas patariame laikyti sausoje, vėsioje vietoje, geriau šviesai nepralaidžioje pakuotėje (galima laikyti šaldytuve). Geriausia suvartoti per 1 metus, tiksli data nurodyta ant pakuotės.

Be pagrindinių veikliųjų medžiagų KBDa ir KBD kanapių žiedynuose yra ir kitų kanabinoidų (KBC, KBG, KBV, KBN…), flavanoidų (apigeninas, liuteolinas, orientinas, kvercetinas, kaempferolis, viteksinas), terpenoidų.

Mėgaujantis kanapių žiedų arbata gauname jose esančių veikliųjų medžiagų sinerginį poveikį (entourage effect), kuris yra stipresnis nei individualus išgrynintų atskirų komponentų.

Kanapių žiedų arbata pasižymi karstelėjusiu, unikaliu skoniu ir maloniu kvapu. Tinkama gerti prieš miegą, ypač, maišant su mėtomis.

Kanapių žiedų arbata tinka bet kokio amžiaus asmenims.